Tą vakarą snaigės krito taip pat palengva kaip tada, kai nežinoma gatve ėjome dviese. Mums buvo nesvarbu kas tai per vieta ir kodėl ten esame, svarbiausia - mes kartu. Jaučiau tavo alsavimą. Girdėjau širdies plakimą. Tada sustabdei mane. Ir laikas sustojo. Aplinkui nebeliko egzistavimo. Tik mes. Šaltos tavo rankos prisispaudė mane arčiau. Kažką pašnibždomis sakei, lyg bijotum, kad dar kas nors išgirs žodžius, skirtus tik man. Bet aš neklausiau. Žavėjausi snaigėmis, kurios nusileidusios ant tavo suveltų plaukų ištirpdavo taip pat greitai, kaip ten atsirasdavo. Užburianti aplinka. Tada atsargiai prisitraukei mane taip arti, kad kiekviena savo ląstele galėjau tave pajausti. Švelniai ranka perbraukei per veidą ir pabučiavai. Sausos lūpos niekada dar nebuvo tokios reikalingos kaip tą vakarą. Vakarą, kuris niekada nebe pasikartos. Nes mūsų nebėra. O snaigės vis dar krinta tuo pačiu ritmu...
na beprotiškai gražu.. man, kaip AMŽINAI romantikei, beprotiškai gražu.
AtsakytiPanaikintisugėriau kiekvieną žodį. užsimerkus, tiesiog išvydau visa, ką aprašei, prieš save.
pažįstamos emocijos, situacija, liūdesys, noras...
ak, savo tekstu nunešei mane į savus prisiminimus..
šaunuolė.
ačiū labai! džiaugiuosi, kad patiko!
PanaikintiAlps, ko gero, visi romantikai skaitydami :D Ir aš prie jų... Alsptu, krentu, grimztu. Į prisiminimus. Į ramybę. Į meilę.
AtsakytiPanaikintiŽavu!
malonu! :)
PanaikintiĮrašas patiko, bet kur kas labiau norėjau pagirti tavo puikų skonį. Vaizdai įrašo pabaigoje, fonas bei nuostabi muzika(pripažinsiu, daugelį dainų "įsimečiau" į grojaraštį) sudaro jaukią atmosferą ir noras skaityti blogo turinį tikrai padidėja. :)
AtsakytiPanaikintilabai dėkui už gražius žodžius!
PanaikintiLabai gražiai parašyta ;)
AtsakytiPanaikintiačiū!
PanaikintiSuvirpino širdį ir prisiminimų stalčiaus turinį. Dėkui už tai.
AtsakytiPanaikintiMiela, kai paprasti dalykai kažkam sukelia, tikiuosi, nepaprastus prisiminimus.:)
Panaikinti