Gulėdama lovoje stengiuosi galvoje atkurti Tavo atvaizdą. Juokinga, bet tos akys, kurios neduoda man ramybės, įstrigo taip giliai, kad jaučiu skausmą negalėdama matyti jų kasdien. Šypsena, kuri atstoja tūkstančius kitų, galėtų išsklaidyti blogą nuotaiką bet kokiu paros metu. Gražiai sušukuoti plaukai. Įsigėrę kvepalai. Švelniai ištartas mano vardas ir tada mintis persmelkia aiškus Tavo juokas. Viskas atrodo taip artima, bet tuo pačiu suprantu, kaip tai tolima. Galėčiau viską atiduoti, kad tik dar kartą sutikti tą žvilgsnį ir palengva jame paskęsti. Sugriauti visas sienas ir apkabinti. Nors ir paskutinį kartą, bet taip, kad visada prisiminti. Kad bent gyventi svajone, kuri niekada nesibaigtų. Juk visas gyvenimas - didelė iliuzija. Vienas netikras dalykas nieko nekeičia. Nebent padeda man vis dar likti ir egzistuoti.
Viskas labai gražu ir, pastebėjau, pakeitei šriftą. Šitas labai patinka ir gražiai žiūrisi.
AtsakytiPanaikintiViskas būtų tiesiog tobula tavo kūryboje ir šiaip įrašuose, jeigu paveikslėliai, kuriuos "prilipdai", labiau atitiktų temą, kuria rašai. Kad papildytų ir sutaptų bent su vienu žodžiu, kurį pamini įraše. Tada tikrai neturėčiau prie ko prikibti, tik skaityti skaityti ir girti. :-)