Niekada kelias namo neatrodė toks ilgas kaip tą naktį. Niekada žibintų apšviestas kelias neatrodė toks tuščias. Niekada Jai nekilo tos mintys, kurios niekaip nedingo iš Jos galvos tą naktį. Šaltis brovėsi pro visas puses, tačiau Ji nieko nejautė. Kairėje rankoje atšalusi kava, o dešinėje smilko neseniai pridegta cigaretė. Kvepalus permušė dūmų aromatas, bet Jai buvo nesvarbu. Ausinukuose visu garsu kažkokia nereikšminga daina, tačiau ir to Ji negirdėjo. Viskas prarado prasmę. Net vakarinis makiažas, nutekėjęs kartu su ašaromis. Ta naktis turėjo baigtis kitaip. Bet niekam tai nerūpėjo. Niekas Jos nepastebėjo. Niekas nesusimąstė. Ir gyvenimas tęsėsi toliau. Tik vienu laimingu žmogumi mažiau.
"Niekada nesakyk niekada"...
AtsakytiPanaikintiIš tiesų, labai įdomus įrašas, gilūs, ryškūs žodžiai, kurie net ir perskaičius aidi mano galvelėje. Teksto pabaiga paliko klaustuką: "Tik vienu laimingu (?) žmogumi mažiau". Ir tik po laiko suvokiau šio sakinio esmę, kuri yra labai taikli.
Ačiū Tau už šį kūrinį, žodžius ir (vis dar) paliktus geruosius klaustukus ir galvoje, ir širdyje.