Vilniaus centro platybės

Penktadienis! Po pamokų grįžau namo, pasidėjau daiktus ir greit išlėkiau į stotelę laukt autobuso. Važiavau į centrą susitikti su geriausiu draugu.
Kartu su juo, kaip ir visada, nuostabiai praleidom dieną, daug kalbėjom, juokavom ir aptarinėjom visą, kas vyksta aplinkui. Per visą laiką, kol jo laukiau ir kai jau susitikom, pastebėjau, kad Vilniaus centre susirenka įvairių žmonių. Visi tokie savotiški ir... ypatingi? Na, manau, kad kiekvienas žmogus savaip ypatingas, bet ne kiekvienas sugeba save išreikšti. O šiandien pamačiau kaip žmonės iš tiesų parodo save. Grupelė pankų, marozai, fyfos, centriniai.. Visi jie skirtingi, bet tuo pačiu ir tokie panašūs. Visi jie laimingi būdami su savais ir kiekvienas bando atrasti save. Na, pavyzdžiui, aš irgi esu išgyvenusi tą laikotarpį, kai, hmm, prieš porą metų mano spintoje gulėjo rūbai vien juodos spalvos. Bet laiku suvokiau, kad tai ne man ir šiuo metu atradau naują stilių. Kiekvienas tą ribą peržengia skirtingu laikotarpiu ir pasirenka skirtingus kelius. Žinoma, nieko nesakau - visokių yra, visokių reikia. Ir iš vienos pusės džiaugiuosi, kad ir Vilniuje galima rasti žmonių, turinčių kitokių, išskirtinių aprangos stilių, nes, kur tik nepasižiūri, dažniausiai vis tas pats.. Merginos - akys padažytos liner'iu, per vidurį perskirti plaukučiai, dailūs nagučiai, timpos, megztukas ir odinė striukė. Vaikinai - kelnės su nukarusiu klynu, airmax'ai, ir megztinis su trikampiu. O kur dingo originalumas?? Žmonės tapo tokie tingūs, kad net tingi ugdyti savo fantazijas... Todėl, kaip ir sakiau, smagu, kad yra ir išskirtinių!