Myliu vasarą! Rimtai. Kaip nuostabu yra rytais pasivaikščioti palei jūrą, kuri skalauja krantus ir tuo pačiu kutena kojas. Kai pleže beveik nėra žmonių,o ausinėse visu garsu groja mėgstamiausios dainos ir tu eini, eini... Mąstai apie viską, apie sapną, kurį šiandien sapnavai, apie tai, kaip gera yra gyventi, kaip gera būti laisvam ir nepriklausomam. Dažniausiai žmonės nevertina to, ką turi, bet verkia, kai tai praranda. Neesmė, dabar aš ne apie tai. Dabar yra puiki nuotaika, daug įspūdžių, nes dabar vasara! Kaip norėčiau papasakot viską, ką nuveikiau per šią savaitę, bet visko tieek daug, kad net neįsivaizduoju ką ir pasakot. Na, bet galiu užtikrintai pasakyti, kad per šią savaitę eilinį kartą įsitikinau, kad tai, jog neturiu vaikino, nėra taip jau ir blogai. Būdama prie jūros nusižiūrėjau vieną tokį ledinį vaikiną! Nuliūdino tik tai, kad jis iš kito miesto, nei aš. Bet jis tooks... Jos akys, šypsena.. Ir tas žvilgsnis, kai jis pažiūrėdavo į mane... Ech, dabar lydausi prisiminus. Niekada to nepamiršiu! Na, o šiaip ką aš ten dar gero veikiau: pasivaikščiojimai iki 12h nakties Basanavičiaus gatve, aplink groja muzikos iš kavinių, arba gatvės šokėjų, pačią gatvę apšviečia žibintai, tokia romantiška aplinka... Romantiška, o aš viena. Ha. Džiugino tik tai, kad ir vėl mačiau JĮ.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą