Einant Palangos tiltu, pačioj pabaigoj yra vieta užrašams. Ten perskaičiau labai teisingai pasakytą dalyką, kuriuo po kelių dienų įsitikinau "Žmogus laimingas tiek, kiek pats sau leidžia". Dabar pasakysiu greičiausiai niekam neįdomų dalyką, bet tai tas dalykas, kurio deka įsitikinau, kad šie žodžiai yra auksiniai! Rimtai. Kaip jau sakiau, Palangoje nusižiūrėjau vieną vaikiną ir, sukaupus visą drąsą, paskutinę dieną nuėjau, ir jį užkalbinau. Mano balsas labai drebėjo ir pati nesuvokiau ką kalbu, ir, nors kalbėjau nesąmones, jis man šypsojosi ir buvo begalo draugiškas, pamaniau, kad išsilydysiu. So, įsitikinau, kad jei žmogus nori būti laimingas, jis turi eiti savo laimės link, nekreipti dėmėsio į aplinkinius, nes jis tai daro dėl savęs,o ne dėl kitų!
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą