2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Nothing is real


Sex, drugs, rock n roll,
Speed, weed, birth control.
Life's a bitch
and then you die.
So fuck the world
and let's get high!

 Kiekvienas mūsų žino kuom dažniausiai užsiiminėja šiuolaikiniai paaugliai. Aš neišimtis. Taip, esu ir vartojusi alkoholį, ir rūkiusi, tačiau ties tuo savo "blogų" dalykų darymą baigiau. Wtf, nusišnekėjau. Whatever. Nesam šventuoliai nei vienas (na gerai, gal keletas ir yra), tačiau šiais laikais juos galima ant pirštų suskaičiuoti. Kodėl šiuolaikiniam jaunimui taip niežti viską pabandyti? Ogi todėl, kad traukia prie to, kas uždrausta. Tėvai visada kartoja - cigaretės yra blogai. Tai kodėl gi nepaėmus ir nepabandžius užsitraukti porą dūmų? Nežinau kaip kitiems, bet anksčiau man rūkyti patikdavo (gal patiktų ir dabar, tačiau dabar man tai atrodo kvaila,sori). 
 Kiekvienas cigaretės dūmas ir galvoje vis kitokios mintys.. Tamsi naktis, tu guli prie jūros.. Įtrauki dūmą, užsimerki ir išputi. Mėtinė bjaurybė kutena tau gerklę ir slenka link plaučiu. Atsidusti. Ech, kaip gera atsipalaiduoti ir bent keliom minutėm užmiršti visas savo problemas, viską, kas atsitiks atėjus rytojui, tiesiog apie nieką negalvoti, tiesiog gulėti ir leist nikotinui veikti. Juk tai taip smagu ir ramu! 
 Tačiau kiekvienas  malonumas turi pasekmių. Aš nenoriu nieko sakyti, beet... Geros nakties ir saldžų sapnų,beibiai!






Dance is all in my life |

 Šokiai - tai neatskiriama dalelė nuo mano gyvenimo ir nuo manęs. Jaučiu, kad be šokių būčiau niekas. Tas pats kaip kiti negali būti be dainavimo, piešimo, ar kitų dalykų, nes tai padeda pasijusti savimi, taip pat ir man šokiai - tai toks dalykas, kai galiu būti savimi, nebijoti parodyti save tokia, kokia esu. Kai šoku ir žinau, kad į mane žiūri kelios dešimtys akių porų, jaučiuosi taip nuostabiai, kaip net žodžiais neįmanoma apsakyti. Šokis - tai toks dalykas, kai nori šaukti, rėkti, klykti, bet visą tai išreiški judesiais. Tu girdi kiekvieną melodijos natą ir ją jauti. Esi jos dalis. Kartu su šokiu aš augu. Šokis lydi mane visą gyvenimą. Ir tai nuostabu. Koncerto metu, kai gali pilnai atsiskleisti, kai stengiesi daryti viską, kad paliesti žiūrovo širdį. Aš turbūt atiduočiau viską, kad matyti kaip po kiekvieno pasirodymo žiūrovai keliasi nuo kėdžių nenustodami ploti, galbūt net verkiantys, ant kiek visa tai buvo nuostabu. Ir norisi kartoti dar, dar ir dar. Manau ne kiekvienas supras, ką norėjau išsakyti. Bet tie, kuriems šokiai taip pat yra viskas, žinos - tai tiesiog dalis tavęs...


2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Miego trūkumas arba paranoja

 Kaip kvaila sakyti brangius žodžius pigiems žmonėms. Kaip kvaila būti ta, kuria nesi dėl to, kurio tau nereikia. Kaip kvaila pasitikėti tais, kurie tave priduoda. Kaip kvaila manyti, kad žinai, nors nežinai nieko...
 Dieve, Dieve, išgelbėk kada nors žmones, kurie tikrai nori būti išgelbėti. Nekreipkit dėmesio, tai serialo įtaka, tas tikėjimas ir prašymas, kad maldos išgelbėtų. Gerai, aš eilinį kartą nusišneku, bet aš kitaip ir nemoku. Šiandien atrodo į lauką išėjau tik ryte, kai ėjau pabėgiot ir šiek tiek vėliau, kai ėjau į biblioteką. Visą likusią dienos dalį sėdėjau namie, bet įvyko visko tieeeek. Kad mano širdis virpa ir nebegali to laikyti. Ta prasme iškarto netyčia prisiminiau apie vaikiną, kuris man kažkada patiko ir supratau, kad galbūt kažką jam dar jaučiu. Tada draugė pasakė, kad (nežinau ką tai reiškia,bet...) jos buvęs vaikinas, kurį ji be galo myli, nusiėmė facebook statusą, kad jis susižadėjęs su viena tokia, atsiprašau, dura.Ir dar keli, atrodo tokie nereikšmingi dalykai, bet taip neramiai jaučiuosi. Bloga nuojauta. Whatever. Einu miegoti, labanaktis! xx



2013 m. liepos 15 d., pirmadienis

Užsibrėžti tikslą - tai tik kelio pradžia

 Kiekvienas žmogus turi tikslų, vieni mažus, kiti - sunkiai įgyvendinamus. Tačiau nėra nieko neįmanomo, reikia tiesiog tikrai to norėti! Bet kai kuriose situacijose, dažniausiai visose, vien noro neužtenka. Kaip pvz: nori gerai mokytis. Ir ką tu darai, kad to pasiekti? Laiką po pamokų leidi su draugais, grįžęs namo pasėdi prie kompo, pažiūri tv ir eini miegot? Šaunuolis, taip ir toliau! Arba pvz nori turėti gražią, sportišką figūrą. Ir ką tu darai, kad to pasiekti? Miegi iki pietų, tada dar pasivolioji lovoj žiūrint filmą, kurį matai jau mažiausiai trečią kartą, ir bevalgant riebų maistą, vakare išeini pasėdėt į lauką,o grįžęs vėl išsidrebi prieš tv, arba nolaifini prie kompo? Su tokiu požiūriu toli nuvažiuosi..
 Taigi, ką aš norėjau pasakyti, tai, kad vien sumąstyti - ko tu nori pasiekti, tai beveik nieko nereiškia. Mažiau kalbų, daugiau darbų! Įrodykite tiems, kurie sakė, kad jūs niekada nesugebėsite to padaryti, kad jūs galite!


2013 m. liepos 13 d., šeštadienis

Laimės pilnos kelnės

 Einant Palangos tiltu, pačioj pabaigoj yra vieta užrašams. Ten perskaičiau labai teisingai pasakytą dalyką, kuriuo po kelių dienų įsitikinau "Žmogus laimingas tiek, kiek pats sau leidžia". Dabar pasakysiu greičiausiai niekam neįdomų dalyką, bet tai tas dalykas, kurio deka įsitikinau, kad šie žodžiai yra auksiniai! Rimtai. Kaip jau sakiau, Palangoje nusižiūrėjau vieną vaikiną ir, sukaupus visą drąsą, paskutinę dieną nuėjau, ir jį užkalbinau. Mano balsas labai drebėjo ir pati nesuvokiau ką kalbu, ir, nors kalbėjau nesąmones, jis man šypsojosi ir buvo begalo draugiškas, pamaniau, kad išsilydysiu. So, įsitikinau, kad jei žmogus nori būti laimingas, jis turi eiti savo laimės link, nekreipti dėmėsio į aplinkinius, nes jis tai daro dėl savęs,o ne dėl kitų!


Summer time

 Myliu vasarą! Rimtai. Kaip nuostabu yra rytais pasivaikščioti palei jūrą, kuri skalauja krantus ir tuo pačiu kutena kojas. Kai pleže beveik nėra žmonių,o ausinėse visu garsu groja mėgstamiausios dainos ir tu eini, eini... Mąstai apie viską, apie sapną, kurį šiandien sapnavai, apie tai, kaip gera yra gyventi, kaip gera būti laisvam ir nepriklausomam. Dažniausiai žmonės nevertina to, ką turi, bet verkia, kai tai praranda. Neesmė, dabar aš ne apie tai. Dabar yra puiki nuotaika, daug įspūdžių, nes dabar vasara! Kaip norėčiau papasakot viską, ką nuveikiau per šią savaitę, bet visko tieek daug, kad net neįsivaizduoju ką ir pasakot. Na, bet galiu užtikrintai pasakyti, kad per šią savaitę eilinį kartą įsitikinau, kad tai, jog neturiu vaikino, nėra taip jau ir blogai. Būdama prie jūros nusižiūrėjau vieną tokį ledinį vaikiną! Nuliūdino tik tai, kad jis iš kito miesto, nei aš. Bet jis tooks... Jos akys, šypsena.. Ir tas žvilgsnis, kai jis pažiūrėdavo į mane... Ech, dabar lydausi prisiminus. Niekada to nepamiršiu! Na, o šiaip ką aš ten dar gero veikiau: pasivaikščiojimai iki 12h nakties Basanavičiaus gatve, aplink groja muzikos iš kavinių, arba gatvės šokėjų, pačią gatvę apšviečia žibintai, tokia romantiška aplinka... Romantiška, o aš viena. Ha. Džiugino tik tai, kad ir vėl mačiau JĮ.


Jei gyvenimas tau duoda citriną,išspausk iš jos visą limonadą

 Jeigu svarstote TAIP ar NE, visada sakykite TAIP! Apkabinkite, pabučiuokite, pasakykite ką norite, visada rizikuokite, nes kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Jau geriau gailėtis, kad pabandėte, negu, kad turėjote progą, bet ja nepasinaudojote. Štai eilinį kartą ir aš tuo įsitikinu. Kaip ir sakiau prieš pora įrašų, kasnakt sapnuodavau tokį vaikiną, ir aš gal tris dienas svarsčiau ar jam parašyt, kad jį sapnuoju, ar ne. Be galo bijojau... Bet, na, aš išdrįsau! Ir, nors jis nieko ir neatrašė, aš nei kiek nesigailiu, kad parašiau. Žinau, kad jis tą žinutę perskaitė ir vien todėl labai džiaugiuosi. Dabar jis žino, kad yra tokia mergina, kuri apie jį galvoja.
 Niekada nebijokite išbandyti kažką naujo, mėginkite įveikti savo visas baimes ir būkite drąsūs! Nelaukite tobulų akimirkų - imkite akimirkas ir darykite jas tobulomis.;))


2013 m. liepos 5 d., penktadienis

Kiaurai šlapia, bet begalo laiminga

 Myliu lietų. Ne, nemyliu. Aš jį dievinu. Taip, manau šis žodis tinka labiausiai. Dievinu, kai visi eina po skėčiais, o aš kiaurai šlapia, basa tipenu per gatves. Dievinu, kai taškau į šalis balas, o visi galvoja, kad aš nesveika. Taip, aš nesveika, nes be galo myliu šokti, dainuoti ir daryti visokias nesąmones lietuje. Juk tai taip nuostabu, gyvenime reikia išbandyti viską!
 Ir šiandien elgiausi kvailai. Su draugėm buvom centre - "Kultūros naktis 2013". Spėjom nuo katedros nueiti iki užupio, kai mus užklupo didžiulis lietus. Viena draugė pasislėpė po lietpalčiu, kita po skėčiu. Aš neturėjau nieko. Bet man ir nereikėjo. Aš taip džiaugiausi tokiu oru, net nežinau kodėl. Jaučiausi laisva. Jaučiausi sava. Iš pradžių draugėm dariau gėdos, nes kaip nesveika bėgiojau keliu, taškiausi balose, dainavau Ryčio Cicino - Lietaus dukra, šokau, šaukiau ir buvau tiesiog labaaai linksma! Bet tada ir jos suprato, kad kam bėgti nuo linksmybių? Visada mes norime kažko nepakartojamo, įspūdingo, nepaprasto, ir ieškome to kažkur, nežinia kur, kai viską turime čia pat, po nosimi. Dažniausia žmonių mintis pamačius lietų - blogas oras, pasėdėsiu namie, paskaitysiu knygą, pažiūrėsiu filmą. Gerai, aš nieko prieš, bet kodėl gi kartais neišeiti ir nepasišokti balose? C'mon, gyvename tik vieną kartą, būkime originalūs ir įdomūs!


2013 m. liepos 2 d., antradienis

Nukritus žemyn, viskas atrodo kitaip

 Ar kada nors galvojote apie tai, koks trapus yra mūsų gyvenimas? Vienas neteisingas žingsnis ir tu jauti kaip viskas nyksta..
 Į plaučius renkasi vanduo ir po truputį merkiasi akys. Trūksta deguonies. Atrodo dabar padarytum bet ką, kad galėtum paskutinį kartą apkabinti mylimuosius žmones, kurie tavimi rūpinasi, kurie tave myli, kuriems esi svarbus.. Bet po truputį jauti kaip grimzdi žemyn. Žemyn į dugną. Žemyn į pradžią. Tą pradžią, kur tavęs niekas nepažįsta, kur niekas nėra tavęs matęs.
 Kas dažniausiai tokioje padėtyje padeda? Šviesa. Ech, suprantu kaip durnai tai skamba, bet ne, ne ta šviesa tunelio gale. Tiesiog šviesa - tikėjimas, meilė... noras gyventi. Mes ant tiek nevertiname savo gyvenimų, kad net nesuvokiame - jei jo neteksime, neteksime visko ir visi neteks mūsų.
 Per plauką nuo mirties galvoje perbėga visi prisiminimai. Vaikystė... Šeima... Geriausi draugai... Mokytojai ir nervinantys namų darbai... Pirmoji meilė... Ir tada plaučiai prisipildo oro ir tu vėl gali kvėpuoti. Akys gali matyti. Ir tu matai susirūpinusius žmones, kuriems tu svarbus. Tu vėl gali juos apkabinti, nepaleisti ir pasakyti kaip stipriai myli.

Vertinkite savo gyvenimus ir dažniau sakykite brangiesiems, kad juos mylite..;))


2013 m. liepos 1 d., pirmadienis

I'm a dreamer

 Žmogus, neatitraukiant akių, gali žiūrėti į tris dalykus:
  • Kaip dega ugnis.
  • Kaip teka vanduo.
  • Kaip žiba žvaigždės.
 Žiūrint į vieną ar kitą dalyką man labiausiai patinka svajoti... Įsivaizduoti, kad gyvenu tobulą hollywood gyvenimą, rytais neskubu į mokyklą, tačiau, kai ten ateinu, susitinku savo geriausias drauges, mylimą vaikiną... Gyvenu kur nors prie jūros, turiu savo balkoną, išpuoštą gražiausiom rožėm, ir atskirą kambarį rūbams ir batams! Ten visko tieeek daug...

 Bet tada suprantu, kad gyvenu Lietuvoje, paprastame trijų kambarių bute, turiu kelis tikrus draugus, kuriais galiu pasitikėti (nes šiais laikais draugai tik tada, kai jau kažko reikia..), bet net ir jie ne iš mano mokyklos. O vaikinas... Koks dar vaikinas?? Tai tik svajonės. Kaip ir sakiau.

SUŠIKTA REALYBĖ:(


Yin And Yang