Tai buvo kone pirmas kartas, kai buvau taip arti tavęs. Stovėjai šalia draugų, kalbėjotės, kvailiojot, o aš žiūrėjau į tavo akis, šypseną. Norėjau sugauti žvilgsnį, tačiau tu į mane neatsisukai. Nekeista, juk greičiausiai tu net nežinai, kad aš egzistuoju. Nuleidau žvilgsnį į grindis ir kažkur jausmų gelmėse nusiminiau. Esu visiška idiotė. Tu - gražus, protingas vaikinukas, svajonė. Ir ta svajonė stovi tiesiai prieš mane, o aš tokia kvaila, kad nesugebu išlementi nė žodžio.
Staiga tu atsisuki ir pasižiūri į mane. Jaučiu kaip kaista mano skruostai. O Dieve, turbūt atrodau kaip burokas arba labai gerai prinokęs pomidoras. Bandau nusišypsoti, bet lūpa užsikabina už breketo ir (spėju) šypsena atrodo baisiau už lavono. Tu į tai net nesureaguoji ir nusisukęs toliau tęsi pokalbį su draugais. Atsidustu ir suprantu, kad viskas veltui. Netikiu lemtimi, bet matyt niekada su tavimi nesusipažinsiu. Nes aš bijau pajudėt, o tu nė nepastebėsi.
Kad kažkur.
Kažkas.
Galbūt galvoja apie tave.
Daugiau nei tu to nusipelnei.
Staiga tu atsisuki ir pasižiūri į mane. Jaučiu kaip kaista mano skruostai. O Dieve, turbūt atrodau kaip burokas arba labai gerai prinokęs pomidoras. Bandau nusišypsoti, bet lūpa užsikabina už breketo ir (spėju) šypsena atrodo baisiau už lavono. Tu į tai net nesureaguoji ir nusisukęs toliau tęsi pokalbį su draugais. Atsidustu ir suprantu, kad viskas veltui. Netikiu lemtimi, bet matyt niekada su tavimi nesusipažinsiu. Nes aš bijau pajudėt, o tu nė nepastebėsi.
Kad kažkur.
Kažkas.
Galbūt galvoja apie tave.
Daugiau nei tu to nusipelnei.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą