"Juos atpažįstate iš tolo. Jie sėdi kavinėse su ryškiais converse sportbačiais ir suplyšusiais džinsais, pasidėję ant kelių naujutėlaičius nešiojamuosius kompiuterius, o šalia popieriniame puodelyje vėsta kava. Kartkartėmis jie su draugais susiglaudžia galvomis, kad pasidarytų bendrą nuotrauką (arba penkiolika, iš kurių atrinks vieną gerą). Bet dažniausiai tiesiog atrodo atitrūkę ir nekreipia dėmesio į sėdinčiuosius šalia, nes nuolat žvilgčioja į savo išmanųjį telefoną. Tiesa, draugai tikriausiai to nepastebės, nes jie taip pat nuolat dirsčioja į savuosius."
Ar tai perskaitę radote kažką pažįstamo? Galbūt atpažinote save supančią aplinką? Bet veikiausiai atpažinote patys save. Su šia įžanga ir pradėsiu savo naująją ir be galo įdomią temą apie mūsų realybę. Esu beveik 100% tikra, kad visi sutiks su tuo, ką aš pasakysiu.
Pagal kokį bruožą lengva būtų atpažinti Y kartos žmogų? Kaukšėjimas klaviatūra. Akys, įsmeigtos į ekraną. Technologijos. Internetas, dar daugiau interneto ir nenumaldomas noras būti visada prisijungusiam. Sunku būtų įsivaizduoti situaciją, kurioje šiuolaikiniai jaunuoliai nelaikytų rankose telefono. Tačiau su šitiek gaunamos informacijos ramūs jie atrodo tik iš šalies. Iš tiesų jie įsitempę daugiau, nei norėtų pripažinti, o viena būdingiausių baimių - baimė pražiopsoti. Pražiopsoti kažką svarbaus, kažką reikšminga. Šioje margoje ir nuolat besikeičiančių šviežių naujienų karuselėje kasdien atsiranda nauja pramoga, ir tu nenori būti tas, kuris prie jos atbėgs paskutinis (sukaitęs, uždusęs ir be pop kornų).
Nenorėdami, kad taip atsitiktų, Y kartos jaunuoliai prie interneto sėdi prisijungę nuolat. "Cisco" naujausias technologijų tyrimas atskleidžia, kad devyniems iš dešimties jaunų suaugusių rytinis telefono tikrinimas yra tokia pat būtinybė kaip dušas ir dantų valymas. Sėdėdamas prie stalo su tėvais, Y kartos atstovas desperatiškai tikrina, ką veikia jo draugai, o susitikę su jais ima nekantriai maigyti telefoną - gal dar kas nors parašė? Net linksmai leisdamas laiką negalės atsikratyti įkyriai limpančios minties: "O gal dabar, šią minutę, kažkur kitur vyksta kažkas dar geresnio?" Net vidury nakties, kai Y kartos jaunuolis galiausiai nusprendžia užvožti nešiojamąjį kompiuterį, užgesinti šviesą ir eiti miegoti, įsirangęs į lovą jis būtinai bandys tamsoje sugraibyti ant naktinio stalelio gulintį mobilųjį telefoną. Tik dar kartą pasitikrinti facebook. Paskutinį. Galbūt kažkas paspaudė like.
Kiekvienas like svarbus. Jei paklaustumėte šios kartos jaunuolio, ar dažnai būna, kad įkėlęs nuotrauką į socialinį tinklalapį jis tiesiog ją pamiršta ir eina užsiimti kitais reikalais, sąžiningas atsakymas greičiausiai bus "ne". Smalsaudamas, ištroškęs dėmesio, jis prisijungs vis iš naujo ir džiaugsis sulaukęs virtualių draugų reakcijos.
Tuštybė? Galbūt. Tačiau ar turi jie kitą pasirinkimą? Socialinė medija neatsiejama nuo technologijų pažangos, o gyvenimas verda internete - jei nori susirastu draugų ar būti pastebėtas, turi būti prisijungęs.
Esate girdėję posakį "Kiekvieno nagai į save riesti"? Sakoma, kad Y karta, kuri ypač linkusi sutelkti dėmesį tik į save ir dar kitaip vadinama "AŠ karta", ypatingai atitinka šį posakį. Tėvai, televizija, filmai ir mokyklų programos nuo mažens jiems kalė į galvas, kad jie yra ypatingi, ir įpūtė tokio pasitikėjimo savimi, kokio galima pavydėti.
Nuo vaikystės pripratę gauti aukso žvaigždutes už penkioliktą vietą varžybose, jie patiria sumišimą ir užima gynybinę poziciją, jeigu nėra apdovanojami vien už dalyvavimą ir pastangas.
Na, tai ar daug atsiras nesutinkančių su šiuo straipsniu? Nebent tik tie, kurie nori meluoti patys sau. Technologijos iš tiesų gadina visuomenę, bet kai šitaip srautais mes į ją pasileidžiame, ar likę turi pasirinkimą daryti kitaip?
Įrašas parašytas remiantis "Psichologija TAU
M. Pajarskaitės straipsnis"
M. Pajarskaitės straipsnis"
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą