Nekenčiu dviveidžių žmonių. Velnio vaikai. Jie turi degti pragare. Vemiu nuo jų kaukių, ypač tada, kai žinai visą tiesą, o jie ir toliau vaidina savo spektaklį. Visą laiką būni lėlytė jų teatre, tampoma siūlų pagalba.
Iš pradžių viskas prasideda gražiai, jūs tiesiog leidžiate laiką, kartu juokaujate, bandote pažinti viens kitą. Galiausiai tu atveri jam duris ir įsileidi į savo pasitikėjimą. Jis tavęs nenuvilia - pasitikėjimas vis stiprėja. Kartais nedidelis pyktis, bet tu žinai, kad viskam yra paaiškinimas ir atleidi. Juk pyktis normalu, tai tik suartina. Kartais pykčiai būna rimtesni, galbūt su ašaromis. Aplinkiniai tau sako koks tas žmogus blogas, kad yra pasaulyje geresnių, jis ne toks, kaip atrodo.... Tada pasiklausai jo versiją ir, žinoma, patiki juo. Ir taip kiekvieną kartą. Galiausiai visi jausmai ir pasitikėjimas slopsta.. Kol vienas svarbus įvykis nesugriauna to galutinai. Bam. Ir tuštuma. Visą laiką buvai žaidimo dalis ir dabar karalius nusprendė tave išmesti. Pralaimėjai ir likai įskaudintas. Ir pikčiausia tik ant savęs, nes tau sakė... Bet tu nesiklausei...
Iš pradžių viskas prasideda gražiai, jūs tiesiog leidžiate laiką, kartu juokaujate, bandote pažinti viens kitą. Galiausiai tu atveri jam duris ir įsileidi į savo pasitikėjimą. Jis tavęs nenuvilia - pasitikėjimas vis stiprėja. Kartais nedidelis pyktis, bet tu žinai, kad viskam yra paaiškinimas ir atleidi. Juk pyktis normalu, tai tik suartina. Kartais pykčiai būna rimtesni, galbūt su ašaromis. Aplinkiniai tau sako koks tas žmogus blogas, kad yra pasaulyje geresnių, jis ne toks, kaip atrodo.... Tada pasiklausai jo versiją ir, žinoma, patiki juo. Ir taip kiekvieną kartą. Galiausiai visi jausmai ir pasitikėjimas slopsta.. Kol vienas svarbus įvykis nesugriauna to galutinai. Bam. Ir tuštuma. Visą laiką buvai žaidimo dalis ir dabar karalius nusprendė tave išmesti. Pralaimėjai ir likai įskaudintas. Ir pikčiausia tik ant savęs, nes tau sakė... Bet tu nesiklausei...
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą