Atsikėliau ryte ir atsisukau žaliuzes. Nemačiau nei vieno debesėlio, tik tobulai kylančią saulę. Lengvi jos spinduliai stukseno į langą. Nusišypsojau pati sau. Kaip nuostabu - tooks geras oras! Pagaliau iš spintos išsitraukiau suknelę ir odinę striukę. Kaip seniai to laukiau!
Kadangi šiandien turėjau į mokyklą eiti anksčiau, nes prieš pamokas rašiau istorijos kontrą, buvo dar pakankamai anksti, todėl buvo šiek tiek šaltoka. Stovėdama stotelėje pasigailėjau, kad užsidėjau suknelę. Ir paskui dar kartą pasigailėjau, kai ėjome visa mokykla į kiemą šokti flashmob*, skirtą Kovo 11-ąjai. Iš pradžių buvo be galo šalta kojom ir dar + pamiršau akinius nuo saulės namie, o ji spigino kaip pačiuožusi. Pradėjau čiaudėti. Nuo saulės? Neee. Pavasaris. Taip jo nekenčiu.. Kai tik ateina Kovo mėnuo, prasideda ta sušikta alergija žydėjimui, vaikštau kaip lavonas ir kas 10min čiaudėju. Ahhh! Bet vėliau, kai, stovėdami lauke ir labai dažnai susimaudami, pradėjome juokauti, daug juokėmės, pasidarė labai smagu ir visiškai nebešalta. Grįžom į klasę ir pamokos slinko toliau.. Nors ir buvo sutrumpintos, kažkaip to nepajaučiau - per daug sunki diena, nes po pamokų ėjau atsiskaitinėti dar vieno kontrolinio... Štai ką reiškia nelankyti mokyklos, o paskui atsiskaitinėti viską per vieną dieną. Nemokėjau nieko. Turbūt pirmą kartą taip, todėl parašiau viską ilgai negalvodama ir, dar pabuvus šiek tiek repeticijoje, nutypenau link išėjimo. Atidarius duris į lauką, plūstelėjo šilto vėjo banga. Lauke - visiškas karštis. Užjaučiau savo drauges, kurios šiandien dar buvo su pūkinėm striukėm, bet džiaugiausi už save - taip gerai padariau, kad užsidėjau suknelę...
Ir dar, man atrodo, kad aš esu šiek tiek nesveika... Nes, ta prasme, rytoj nereikia į mokyklą, galiu eiti šiandien kur nors patūsint ar dar ką, o aš kaip nevykėlė sėdžiu namie ir neturiu ką veikt..Nuostabu.
Kadangi šiandien turėjau į mokyklą eiti anksčiau, nes prieš pamokas rašiau istorijos kontrą, buvo dar pakankamai anksti, todėl buvo šiek tiek šaltoka. Stovėdama stotelėje pasigailėjau, kad užsidėjau suknelę. Ir paskui dar kartą pasigailėjau, kai ėjome visa mokykla į kiemą šokti flashmob*, skirtą Kovo 11-ąjai. Iš pradžių buvo be galo šalta kojom ir dar + pamiršau akinius nuo saulės namie, o ji spigino kaip pačiuožusi. Pradėjau čiaudėti. Nuo saulės? Neee. Pavasaris. Taip jo nekenčiu.. Kai tik ateina Kovo mėnuo, prasideda ta sušikta alergija žydėjimui, vaikštau kaip lavonas ir kas 10min čiaudėju. Ahhh! Bet vėliau, kai, stovėdami lauke ir labai dažnai susimaudami, pradėjome juokauti, daug juokėmės, pasidarė labai smagu ir visiškai nebešalta. Grįžom į klasę ir pamokos slinko toliau.. Nors ir buvo sutrumpintos, kažkaip to nepajaučiau - per daug sunki diena, nes po pamokų ėjau atsiskaitinėti dar vieno kontrolinio... Štai ką reiškia nelankyti mokyklos, o paskui atsiskaitinėti viską per vieną dieną. Nemokėjau nieko. Turbūt pirmą kartą taip, todėl parašiau viską ilgai negalvodama ir, dar pabuvus šiek tiek repeticijoje, nutypenau link išėjimo. Atidarius duris į lauką, plūstelėjo šilto vėjo banga. Lauke - visiškas karštis. Užjaučiau savo drauges, kurios šiandien dar buvo su pūkinėm striukėm, bet džiaugiausi už save - taip gerai padariau, kad užsidėjau suknelę...
Ir dar, man atrodo, kad aš esu šiek tiek nesveika... Nes, ta prasme, rytoj nereikia į mokyklą, galiu eiti šiandien kur nors patūsint ar dar ką, o aš kaip nevykėlė sėdžiu namie ir neturiu ką veikt..Nuostabu.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą