Noriu atostogų

 Štai ir baigėsi eilinis mokslo metų savaitgalis, o dar laukia krūva namų darbų ir pasiruošimai kontroliniam darbams, kurie laukia šią savaitę... Spėkime ar aš jiems ruošiuosi.. I don't think so. Kaip nervina ta tinginystė! Na, bet dabar ne apie tai. Neskaitant visų problemų ir sušikto gyvenimo, jis yra... nuostabus. Rimtai. Prieš savaitę aš galvojau, kad geriau jau mirti, nei gyventi šiam pasaulyje, nes problemų buvo virš kaklo - žiauriai susipykau su geriausia drauge, simpatija su manimi nebendrauja, pažymiai smuko dvigubai, amžini pykčiai su tėvais... Bet juk kaip sakoma - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą! Kiekvienas dalykas turi teigiamą pusę. Susipykau su geriausia drauge. Tai nėra blogai. Juk būtent dėl to dabar mes galim bandyt ištaisyt mūsų elgtis, pasikalbėjome širdis į širdį ir stengiamės grąžinti mūsų geriausių bendravimą. Vaikinas, kuris man begalo patinka, mane ignoruoja. Jis net nenori su manim bendrauti. Iškart galvojau, kad tai - pasaulio pabaiga. Bet dabar manau visiškai priešingai! Na ir kas, kad jis mane ignoruoja. Jis manęs net nepažįsta, todėl aš dabar turiu stengtis padaryt viską, kad vėliau jis pats norėtų su manim bendrauti. Ir aš tikrai stengsiuosi, nes aš galiu, nes aš noriu. Nuėjus į gimnaziją, mano pažymiai nuo dešimtuko nusileido iki vos teigiamo. Tai pastebėjus vieną vakarą ilgai verkiau... Bet kas iš tų ašarų? Juk liedama jas aš pažymių nepataisysiu, o tik veltui išpilsiu savo vandenį. Prikol. Bet dabar aš ir dėl to neliūdžiu. Juk tai tokia iniciatyva viską taisyti ir pradėt mokytis. Po truputį ir viskas bus gerai, aš tikiu. O tėvai? Visą gyvenimą mums atrodo, kad jie mūsų nesupranta ir mūsų nekenčia, ant mūsų šaukia ir viską draudžia.. Bet tai juk netiesa! Jie bando mus apsaugoti ir daro viską mūsų labui, nes be galo myli. Už tai ir esu dėkinga savo tėvams. Žinoma, kartais man norisi pašėlt iki ryto su draugais,o tėvai skambina dvyliktą ir sako: Staigiai važiuoji namo. Bet kartais jiems geriau žinoti kas yra gerai, o kas ne.:))
 Bet anyway nuo visų šių dalykų aš pavargau. JAU pavargau ir begalo laukiu kol prabėgs šios kelios savaitės ir pagaliau bus atostogos. O tada tai siausim!