Kai išsiskyriau su žmogumi, kuris man buvo labai brangus ir labai jį mylėjau, iškart pagalvojau, kad dabar nebeturėsiu gyvenimo, kad viskas, ką aš turėjau - dingo. Bet smarkiai klydau. Tą patį vakarą susipažinau su dviem labai nerealiom merginom, kurios mane išklausė, patarė ir padėjo. Taipogi vėl susibendravau su savo senu geriausiu draugu. Pradėjau labiau kreipt dėmesį į savo draugus, į tuos žmones, kurie yra šalia manęs, kurie manęs nepalieka ir man padeda! Tada supratau, kad tai, jog kažkas išskiria su mylimu žmogumi, tai matyt būna ne šiaip sau, dabar aš turiu progą daugiau laiko leisti su savo nuostabiais draugais ir suprasti kurie iš jų tikri, o kurie ne. Taip, žinoma, TAS vaikinas vis dar man svarbus... Bet juk nelauksiu jo visą gyvenimą, kol galbūt jis atsiprašys, nesėdėsiu vietoj - reikia judėti į priekį. Visada! Išbandyt kažką naujo, parklupti, bet atsikelti ir eit tolyn. Įrodykit žmonėms, kurie galbūt kažkada jūs įskaudino, kad jums ir be jų gerai, kad pasaulis tapo dar geresnis, kad dabar jūs išmokot būti savimi ir džiaugtis gyvenimu.:))
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą