Gyvenimas, tai keistas dalykas ir nors aš esu labai jauna, tačiau tikrai daug ką galiu suvokti. Vienas dalykas - pastaruoju metu suprantu, kad pasitikėti galima tik savimi, o netgi ir patys pačiausi draugai gali iš tiesų būti priešu. Gyvenimas, tai kaip žaidimas. Kiekvienas esame pats sau karalius. Tačiau kartais visą valdymą perduodame kitam, net patys nesuprasdami, kad duodame stipriausią ginklą mus nugalėti. Ką šiais laikais reiškia žodis draugas? Žmogus, kuris padės, bus šalia? Galbūt. Tačiau, o kur tas žmogus dingsta, kai mus ištinka problema? Argi tai vadinama draugu? Šiais laikais žmonių, kuriuos gali pavadinti draugais, mažai, labai labai mažai. Ką jau kalbėti apie pasitikėjimą. Juk jis, kaip stiklinė. Sudaužyk vieną kartą ir atgal jau nebe sutaisysi taip, kaip buvo. Bet tai juk ir vadinama gyvenimu. Sudėtingu, nepalaužiamu, nesąžiningu, bet egzistuojančiu. Ir mes jame. Tekame, kas pasroviui, kas prieš srovę. Bet mes visi čia. Ir visi renkamės savo likimus, ir kokiais keliais eisime. Mes patys.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą