Ramūs vakarai

Pasileidi muziką. Vonia pilna karšto vandens ir putų. Tu guli užsimerkęs ir apie nieką negalvoji. Tiesiog atsipalaiduoji. Aplinkui tvyro tyla, girdi tik savo kvėpavimą. Plaka širdis, ramiai, neskuba. Tavo galvoje tik dainos žodžiai. Sekundei pasirodo, kad gyvenime nei vienos problemos, jis nykus ir nuobodus. Mokykla, namai, būrelis, namai. Niekas neapkalbinėja, niekas nekritikuoja. Jokių blogų pažymių, pykčių su tėvai. Viskas tiesiog gerai. Bet per daug gerai, kad būtų tiesa. Tada atsimerki ir supranti, kad tai neįdomu. Visada mes norime tobulo gyvenimo, bet patys nesuvokiame, kad tobula yra tai, ką turime dabar. Visos problemos moko mus būti stipresniais ir mėgautis gyvenimu. Tai mes ir turime daryti!
Išblaškęs visas mintis išlipi iš vonios, nusišypsai ir lauki rytojaus. Nes kiekviena diena yra naujas išbandymas. Kiekviena diena yra mūsų istorija.

Gyvenk taip,lyg ši diena tau būtų paskutinė

Tiek daug žmonių miršta, bet ar visi jie iš tiesų gyvena? Galime ilgai diskutuoti, bet aš manau, kad ne. Dauguma, na gerai, beveik visi žmonės, gyvena praeitimi, arba ateitimi. Vieni negali išmesti iš galvos prisiminimų ir, arba jais save žudo, arba mėgaujasi. Kiti - stato planus kas bus po to ir kaip bus gera gyventi. Tačiau, mano manymu, taip daryti nereikia. Mes gyvename čia ir dabar. Viskas turi būti čia ir dabar. Nebijokite būti išskirtiniai, tai parodys koks originalus jūs esate! Nebijokite išreikšti savo nuomonės, visada būkite tvirti ir nepalūžkite. Juk, po velnių, koks skirtumas ką pagalvos ta kek*ė iš mokyklos arba tas visai simpatiškas vaikinukas, sutiktas gatvėje? Juk tai darai ne dėl kažko, tai darai dėl savęs. Jei tau tai patinka - puiku, taip ir toliau! Mėgaukitės gyvenimu, juk tai, kas įvyko vakar, prieš kelias dienas, o gal net ir šiandien, tai jau nebe pasikartos. Niekada. Viskas yra nuostabu ir nebegrįžtama, todėl reikia judėti į priekį. Ir niekada neatidėliokite to, ką galite padaryti šiandien. Juk ką gali žinoti kas rytoj atsitiks..:))

Mano gyvenimas, mano pasirinkimas

Gyvenimas, tai keistas dalykas ir nors aš esu labai jauna, tačiau tikrai daug ką galiu suvokti. Vienas dalykas - pastaruoju metu suprantu, kad pasitikėti galima tik savimi, o netgi ir patys pačiausi draugai gali iš tiesų būti priešu. Gyvenimas, tai kaip žaidimas. Kiekvienas esame pats sau karalius. Tačiau kartais visą valdymą perduodame kitam, net patys nesuprasdami, kad duodame stipriausią ginklą mus nugalėti. Ką šiais laikais reiškia žodis draugas? Žmogus, kuris padės, bus šalia? Galbūt. Tačiau, o kur tas žmogus dingsta, kai mus ištinka problema? Argi tai vadinama draugu? Šiais laikais žmonių, kuriuos gali pavadinti draugais, mažai, labai labai mažai. Ką jau kalbėti apie pasitikėjimą. Juk jis, kaip stiklinė. Sudaužyk vieną kartą ir atgal jau nebe sutaisysi taip, kaip buvo. Bet tai juk ir vadinama gyvenimu. Sudėtingu, nepalaužiamu, nesąžiningu, bet egzistuojančiu. Ir mes jame. Tekame, kas pasroviui, kas prieš srovę. Bet mes visi čia. Ir visi renkamės savo likimus, ir kokiais keliais eisime. Mes patys.

Vaikinai taip pat turi jausmus

Man, kaip ir daugumai merginų, visada atrodė, kad vaikinai, tai sutvėrimai, kurie niekada nesupranta ką jaučia merginos, jiems nusispjauti ant jausmų ir jie visada tiki tik tuo, kuo nori tikėti, ir daro tai, ką nori daryti. Bet šiandien, visai netyčia, aptikau gana įdomų vieno pažįstamo vaikinuko blogą. Perskaičiau ir... netekau žado. Tai, kaip jis aprašė visus jausmus, kuriuos jaučia ir visa, kaip jis tai išdėsto. Nuostabu! Susimąsčiau. Juk vaikinai iš tiesų ne visada būna pikčiurnos, kurie nieko nesupranta. Jie tiesiog yra tokie, kurie turi atrodyti stiprūs ir sugebantys apginti brangiuosius, bei apsiginti patys. Tačiau nepamirškime svarbiausio - net stipriausi liūtai giliai širdyje būna jautrūs ir mieli kačiukai. Tai gal nėra tie vaikinai tokie jau ir blogi, kaip mums dažniausiai atrodo? Juk jie viska daro mūsų, merginų gerovėj (kad ir kaip jie tai neigtų).
Ech, nors ir šiek tiek pavėluotai, bet su vyrų diena, mielieji!