Pagaliau atsikvošėjau

 Taip norėjau parašyt vakar vakare, bet tiesiog buvo toooookia nuotaika, kad aš net nesuvokiau kas vyksta. Žodžiu, vakar pamačiau savo naujos klasės sąrašą..... Ką jūs sau galvojate: patekau su...nu okey, puse velnio buvusia klasioke ir viena panele, su kuria žiaaauriai nenorėjau.... Na, kas dar gero.. Ak taip, neskaitant to, kad pas mus dvidešimt dvi mergaitės ir šeši vaikinai, ir klasės vadovas vyras - gruzinas, ir plius fizikos mokytojas - viskas gerai. Ne, tikrai viskas gerai. Aš gi rami. AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA. Kaip aš bijau naujos klasės, mokyklos!!! Visko bijau!! Dieve, išgelbėk mane ir mano drauges, kurios nepateko su manimi į klasę.. Kvėpuoju, ramiai, ramiai, viskas gerai. Mąstau blaiviai. Na, turbūt viskas ne taip jau ir blogai, juk aš kol kas susipažinau tik su keliomis savo klasiokėm ir keliais klasiokais (dėl to, kad kitos dalies facebook`as neranda -.- ), gal ta kita dalis bus normali... Gal... Bus.... Na, aš tikiuosi, kad mano mieliems skaitytojams, kurie pateko į naujas klases, pasisekė labiau nei man.

Grūzo vakarai

 Ar man vienai užeina kartais tokia nuotaika, kai norisi voliotis lovoje visu garsu pasileidus nerealiai liūdną muziką per ausines ir verkti? Vat tiesiog. Atrodo gyvenime nieko netrūksta ir dieną praleidai įdomiai ir gerai, bet atėjus vakarui emocijos plūsta iš vidaus ir darosi taip sunku... Tiesiog palūžti. Nebenori nieko. Į galvą pareina visokie prisiminimai ir darosi vis sunkiau... Stengiesi ramiai kvėpuoti, bet vis galvoji apie akimirkas, tas vieninteles ir tobulas akimirkas, kurių jau nebe susigrąžinsi. Visi kasdien tave mato tokį, koks iš tiesų tu nesi. Aplinkiniai mato tavo šypseną, girdi tavo juoką, patys juokiasi iš tavo pokštų, bet jie net neįtaria kaip tau sunku viduje, kad parėjęs namo kasdien galvoji apie kažką, ką praradai.
 Rašydama galvojau apie vieną man brangų žmogų, kurį praradau, bet galvodama apie praradimus, pagalvojau ir apie pastaruoju metu prarandamus draugus... Kaip visą tai sustabdyti? Kaip padaryti taip, kad viskas būtų vėl kaip anksčiau? Nors ne, ne taip kaip anksčiau. Kad viskas būtų dar geriau... Gyventi toliau? Pasakyti tai labai lengva. Įgyvendinti žymiai sunkiau... Mane taip nervina ta frazė: viskas bus gerai. Taip, aš sutinku, kad bus, bet dabar nėra. O man reikia dabar. Kad DABAR kas nors suprastų ir paguostų. Kad būtų net jei ne šalia, bet kažkur netoli. Kad pasakytų "Tu turi mane, o jei kitiems tu nereikalinga, tai spjauk jiems į veidą"....

 O dabar pagal esmę turėjo pasirodyti mano moralas, kuris skamba taip: branginkite vieni kitus ir jei pažadėjote, tai ir tiesėkite savo pažadus, jei pasakėte, kad mylit, tai ir mylėkite, jei pykstatės, tai tik iš meilės, svarbu nekriskite iškart, eikit savo svajonių link ir nepamirškite tų, kurie nepamiršta jūsų!

I'm back

 Ilgai buvau dingus, taip taip, žinau, bet vasara eina į pabaigą ir turiu labaai daug reikalų ir reikia dar spėt pasidžiaugt atostogomis, todėl neturiu visiškai laiko!

Laikas bėga taaip greitai, kad net nespėji pastebėti kaip viskas keičiasi - kaip keičiasi draugai, meilės, galiausiai keitiesi pats tu. Na, aš nesakau, kad pasikeisti yra blogai, žinoma gerai, jei tik keitiesi į gerą pusę. Jei to nori pats, kodėl gi ne, o tikri draugai priims tave tokį, koks esi.:)) Pastaruoju metu labai daug mąstau apie tai, kas pasikeis atėjus naujiems mokslo metams - draugai, mokytojai, bendraklasiai... Kokia aš tapsiu nuėjusi ten, kur esu priskirta? Pagyvensim pamatysim. Anyway, man jau be galo trūksta visko seno. Sėdžiu ir galvoju apie akimirkas iš praeities. Net ir blogi prisiminimai yra tokie tobuli, kad norisi juos pakartoti vėl ir vėl. O mes vis kažkur skubame... Taip skubame užaugti ir tapti geresniais, kad nepastebime kas vyksta aplinkui. Mes net sekundei nesustojame ir nepasižiūrime kas aplink. O juk galėtume. Nes gyvenime nieko nebūna atsitiktino, viskas arba likimas arba... Arba jo. Pamiršau savo mintį ir žooodžiu, ką norėjau pasakyti - neskubėkite gyventi! Viskas dar taip prieš akis! Rizikuokite, priimkite iššūkius, darykite viską, kad būtumėte laimingi ir būkite! Nes jūs gyvenate savo gyvenimą, kitas už jus nenugyvens.:))