Vakar aš pabuvojau danguje. Tikrai, nemeluoju. Bet ne, ne tame Danguje, į kurį patenkame (arba ne) po mirties, bet tame, kurį matome pakėlę aukštai galvas. Ar kada nors svajojote ir jūs ten atsidurti? Bent minutei. Tuomet kodėl neieškojote būdų ten patekti? Vakar antrą valandą nakties vien su apatiniais nutypenau prie lieptelio krašto ir pakėliau aukštyn savo galvą. Beprotiškai daug žvaigždžių kybojo virš mano galvos ir tada aš pamačiau tą patį vaizdą atsispindintį vandenyje. Tai buvo taip nuostabu, kad sekundei palikau viską šioje planetoje ir mintimis iškeliavau į nenupasakojamas galaktikos platybes. Taip stipriai užsimaniau ten atsirasti fiziškai, kad, net nesusimąstydama apie tai, koks ežero gylis, ar kas gali mane ten sutikti, aš tiesiog šokau. Šokau tiesiai į žvaigždėtą dangų, kuris sutiko mane taip svetingai, kad norėjosi dar ir dar. Bet jausmas jau buvo nebe tas. Ta pirmoji akimirka yra pati pačiausia. Daugiau tokių nebebus. Ji ypatinga. Ir tokias reikia branginti ir saugoti. Ir tokius momentus reikia išnaudoti. Šiandien eidama gatve pajutau šviežių bandelių kvapą. Tos kepyklėlės anksčiau nebuvau mačiusi, tačiau ausinėse grojusi melodija iš filmo Amelie mane tiesiog nutempė tiesiai link jos. Nusipirkau dvi bandeles, o popierinį maišelį, į kurį man jas supakavo, įsimečiau į tašę. Pakeliui dar nusipirkau pieno. Beprotiškai seniai gėriau pieną, todėl šį kartą negalėjau praleisti progos. Ir tada užlipau ant namo stogo, esančio miesto centre. Nusimečiau tašę ir atsigulus pradėjau stebėti debesis. Vis gi koks neįtikėtinas kontrastas tarp dienos ir nakties. Aš gulėjau ir valgiau, ir gėriau tą pieną. Užsimerkiau ir plačiai nusišypsojau gyvenimui. Galbūt daugiau nebeturėsiu tokios progos, todėl turiu būtinai ją išnaudoti. Ir daryti tai, kas tik šauna į galvą. Ne svarstyti, bet daryti. Prasibėgti pusnuogei vidury nakties mokyklos stadione, apsikabinti nepažįstamą žmogų gatvėje ir stebėti jo reakciją, taškytis basomis miesto gatvių balose, nebijoti šokti pagal muziką, kurią girdi tik tu vienas ir tuo užkrėsti visus kitus, daug šypsotis ir gyventi, nes juk tai nieko nekainuoja. Mėgautis.
