Velniškai sunku yra būti. Nesvarbu kuo, būti plačiąja prasme. Būti kažkur, su kažkuo, galbūt vienam, galbūt tyloje, vakarėlyje, būti savimi arba apsimesti kažkuo. Velniškai sunku yra suderinti poreikius su pareigomis. Darbus su asmeniškumais. Realybę su vaizduote. Sunku atrasti tai, ko iš tiesų nori. Atradus - link to eiti. Einant sunku nepasimesti. Pasiekus - kelti rankas dar aukščiau. Sunku reikiamu metu susilaikyti nepakėlus balso, neapšmeižus, nepasipuikavus. Sunku atsiprašyti. Susiimti. Priimti tuos, kurie neturi kur eiti. Išklausyti tų, kurie neturi kam pasipasakoti. Sunku išgirsti. Išgirdus - patarti. Sunku mylėti ir jausti gėdą. Prisipažinti. Paklausti. Suklysti. Sunku priimti save tokį, koks esi. Sunku vakarais eiti miegot su mintimis, kad gyvenimas gražus, o rytais keltis su šypsena. Sunku gyventi dėl kitų ir įvertinti tai, ką kiti daro dėl mūsų. Bet ar kiekvienas padaro bent mažytį žingsnelį, kad būtų lengviau ir sau, ir kitiems?
