Popietė su geriausiu draugu

 Kokį žmogų galime vadinti geriausiu draugu? Hm.. Apie tai norėjau parašyti jau nuo vasaros, tačiau niekaip neradau tam tinkamo nutikimo. Šiandien supratau kas iš tiesų man yra tikras draugas.
 Kai prieš daug daug dienų šokiuose prasidėjo problemos, labai nenorėjau ten eiti. Ieškodavau bet kokios priežasties, kad tik ten nesirodyt. Kartais neidavau be priežasties. Ten buvau niekam nereikalinga, visų užmiršta.. Kai nueidavau, vos susilaikydavau neapsiverkus. Kartais ir nesusilaikydavau. Prieš mėnesį atėjo naujokas. Pirmą įspūdį susidariau nevisai padorų, bet tada dar jo nepažinojau. Po kiek laiko su juo gerai susibendravau ir pastebėjau kaip mano draugė keistai į tai reaguoja.. Na, per daug apie tai nesusimasčiau, tik džiaugiausi, kad pagaliau turėsiu su kuo bendrauti.
 Praėjo dar kelios repeticijos ir vienas draugas, kuris turbūt vienintelis vaikinas, kurį aš pažįstu, kuris taip gerai suprastų merginas, pamatė mane kažkokią liūdną ir paklausė kas yra. Tada jam nieko nepasakiau. Vakare sulaukiau skambučio. Prakalbėjome apie valandą, išpasakojau jam viską, kas vyksta. Jis tikrai labai nuoširdžiai mane paguodė ir išklausė.
 Praėjo dar kelios dienos - vėl kažkas blogai.. Nieko niekam neišsiduodama, nieko nesakius, vaidinau laimingą, o grįžusi namo visą vakarą liūdėjau. Vėl sulaukiau draugo skambučio. Kodėl? Atsiliepiau, jis paklausė kaip man sekasi. Sumelavau, kad viskas gerai. Tada jis liepė pagalvoti geriau. Ir tada pratrūkau ašaromis ir vėl pradėjau jam viską pasakoti.Na, tai buvo tikrai labaai keista, nes nesu turėjusi tokių pokalbių su vaikinais.. Po to pokalbio supratau, kad šokiuose turiu tik du draugus - jį ir naujoką.
 Šiandien sumastėm su jais susitikti ir ramiai pasėdėti. Nuėjome į Coffee Inn`ą ir prasėdėjome ten puse dienos. Kas keisčiausia, turėjom labai daug apie ką kalbėti - nuo kvailiausių ir visiškai nerūpimų temų iki pačių rimčiausių klausimų. Tas susitikimas... Niekada dar taip gerai nesėdėjau su vaikinais ir tiek neišsipasakodavau, o ką jau kalbėti apie išklausymą... Tobuli draugai.♡

Gyvenimas nestovi vietoj

 Su kiekvienu perskaitytu žodžiu, kurį aš parašiau, jūs senstate. Nebebūsite daugiau jaunesni, negu šią akimirką, šią sekundę. Viskas aplinkui keičiasi ir pasaulis vis sukasi, sukasi...
 Tai yra labai keista kartais tiesiog gulėt lovoje ir galvoti kaip per kelis metus, mėnesius, savaites, o gal net ne dienas,o valandas gali pasikeisti mūsų gyvenimas. Kaip iš nepažįstamų tampame daugiau nei draugais,o paskui vėl nepažįstami, kaip iš priešų tampame sąjungininkais, o iš geriausių draugų galiausiai nieko bendra nebeturinčiais žmonėmis. Kiekvieną rytą keliamės,o vakarais einame miegoti, sukamės gyvenimo rutinoje ir plaukiame pasroviui. Bet anksčiau ar vėliau gyvenimą tenka koreguoti ir kažką keisti. Galbūt netgi atsitinka taip, kad mokykla, į kurią ne už ką nenorėjai eiti, tampa tavo antri namai, nauji klasiokai, kurie pasirodė tikri mėmės, tampa tavo geri draugai, o nauja draugė, kurią pažįsti vos puse metų, pasirodo turi tiek daug panašumų, kiek net susapnuot negalėjai? Juk permainos tikrai niekam nekenkia, ypač jei reikia pertraukos nuo tam tikrų žmonių, tam tikrą laikotarpį. Tu esi tu, niekas tau nedraudžia daryti to, ko tu nori, nes tu gyveni savo gyvenimą, o ne jie, ne tie stūmikai, dviveidžiai ir sukčiai, kurie apsimetinėja draugais.
 Tiesiog norėjau pasakyti, kad laikas nestovi, ir su kiekviena diena mūsų gyvenimas vis trumpėja, tad gal negadinkite savo nervų ties kažkokiom sušiktom nesąmonėm, kurios net nevertos jūsų liūdesio, o gal net ašarų, tiesiog mėgaukitės gyvenimu, juk gyvename tik vieną kartą.